- pagyra
- pagyrà sf. (3b), (4), pagýra (1) J.Jabl
1. ppr. pl. pagyrimas, pasigyrimas: Už gerą darbą žmogus susilaukė pagyrų rš. Iš visų pusių pasigirdo jam pagyros A.Vien. Daug pagyrų girdėjo senas varnas per ilgą savo amžių P.Cvir. ^ Gera prekė pagyrų nereikalinga KrvP(Rs). Gudrus visados su atsarga, kvailas su pagyra KrvP(Rdm).
2. scom. pagyrūnas: Kas savę giria, tas pagýra J. Pagỹra, tu pagỹra, meluoji ir galo nepakavoji! Sdk. Tas pagyrà – kad tik jam girteis! Trgn. ^ Bagotas kai pagyrà Ds. Su tuo pagyrà kalbėdamasis, nei pūsk, nei aušink Brs. Šuniui ir pagỹrai uodega nereikia pakelt – patys pasikelia Ds. Ašakotas pagyrõs pyragas Ds. Pagyros puodas niekados netaukuotas Btg. Pagyrų puodas niekad netaukuotas Zp. Pagyros barkščiai visumet nedaryti (be uždaro) Pln.
◊ pagyrų̃ maĩšas Mš pagyrūnas.pagyrų̃ púodas pagyrūnas: Nesigirk kaip pagyrų̃ púodas Všk. Tas pagyrų̃ púodas vėl sugalvojo pasigirt Plm.
Dictionary of the Lithuanian Language.